- duobinė
- duobinė̃ sf. (3a) Ig, duobìnė (2) 1. žr. duobinys 2: Miltus supilk į aruodą, o sėlenas į duobinę Krp. 2. duobėje piemenų kepama kiaušinienė: Dar aš kap ganiau, tai ne vieną duobìnę iškepiau Mrj. 3. vasarinė virtuvė, rūkykla: Kai per veselią sudegėm, tai beveik metus duobinėj išgyvenom Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
